Kas yra Drupal?

Drupal yra turinio valdymo sistema, sukurta naudojant PHP programavimo kalbą. Ši atvirojo kodo platforma leidžia kurti įvairias internetines svetaines, nuo asmeninių tinklaraščių iki didelio masto įmonių svetainių. Ji naudoja modulinę architektūrą, todėl Drupal svetainės funkcionalumas gali būti išplečiamas naudojant daugybę modulių ir temų.

Drupal gyvuoja nuo 2001 metų ir turi plačią naudotojų bendruomenę. Ši turinio valdymo sistema pasižymi plačiomis pritaikymo galimybėmis ir saugumu, todėl tinka kompleksinėms internetinėms svetainėms su dideliu duomenų kiekiu. Norint sukurti funkcionalią Drupal internetinę svetainę, reikalingas profesionalus Drupal programavimas.

Drupal turinio valdymo sistemos privalumai

Drupal nėra paprasta turinio valdymo sistema, kadangi ji siūlo daugiau galimybių nei jos konkurentės. Su ja galima kurti itin individualizuotus sprendimus ir didelio masto internetines svetaines, nes sistema yra labai lanksti ir patikima. Štai pagrindiniai jos privalumai:

• Plačios pritaikymo galimybės. Ieškote individualaus sprendimo pagal savo poreikius? Drupal leidžia kurti išskirtinio dizaino ir funkcionalumo svetaines;
• Saugumas. Drupal yra itin saugi sistema, kuria pasitiki vyriausybinės ir finansų įstaigos bei pasaulinės įmonės. Saugumo komanda aktyviai stebi ir šalina pažeidžiamumus;
• Našumas. Drupal gali valdyti gali valdyti didelį duomenų srautą ir kiekius. Todėl net iir didžiausios interneto svetainės veikia be problemų;
• Platus kalbų pasirinkimas. Drupal palaiko daugiau nei 100 kalbų, todėl tai puikus pasirinkimas tarptautinėms svetainėms. Integruoti įrankiai leidžia lengvai versti turinį ir valdyti kalbas;
• Didelė bendruomenė. Drupal turi aktyvią pasaulinę bendruomenę, kuri prisideda prie modulių, temų ir atnaujinimų. Todėl ji išlieka moderni, saugi ir funkcionali.

Kur naudojama Drupal turinio valdymo sistema?

Drupal, nors ir nėra taip plačiai žinoma kaip WordPress, yra dažnai naudojama kuriant sudėtingesnes internetines svetaines, kurios reikalauja didelio saugumo, individualizuotų sprendimų ir valdo didelius duomenų kiekius. Ji tinka:

• Valdžios įstaigoms. Dėl savo saugumo, ši turinio sistema naudojama kuriant oficialias valdžios ir vyriausybės svetaines visame pasaulyje;
• Mokslo įstaigoms. Universitetai ir mokyklos dažnai naudoja Drupal internetines svetaines, nes jos geba valdyti didelius duomenų kiekius ir lankytojų srautus;
• Didelėms įmonėms. Dėl aukščiau išvardintų galimybių ir trečiųjų šalių integracijos ši turinio valdymo sistema tinka didelių įmonių svetainėms;
• E-komercijai. Didelės internetinės parduotuvės pasitiki Drupal Commerce moduliu;
• Žiniasklaida ir leidyba. Su šia turinio valdymo sistema galima lengvai redaguoti ir valdyti didelius turinio kiekius;
• Ne pelno siekiančioms organizacijoms ir NVO. Ne pelno siekiančios organizacijos ir NVO gali kurti sau pritaikytas svetaines be didelių išlaidų.

Jeigu galvojate, kad šiais laikais Drupal turinio valdymo sistema yra retai naudojama, galime užtikrinti, kad tai netiesa. Šią sistemą naudoja daugiau nei 150 nacionalinių vyriausybių, žymūs universitetai, garsios žiniasklaidos organizacijos, didelės įmonės ir NVO. Keli pavyzdžiai: Europos Komisija, Jungtinių Valstijų Vyriausybė, Oksfordo universitetas, BBC, Tesla, Pfizer, VISA, Gydytojai be sienų.

Apibendrinant, Drupal yra nepakeičiama kuriant didelio masto internetines svetaines pasaulinio lygio kompanijoms ir oficialioms institucijoms. Ji išsiskiria savo saugumu, patikimumu ir galimybe kurti individualius sprendimus. Jei kuriate valstybines ir mokslo įstaigų internetines svetaines arba didelių įmonių internetines svetaines, ši turinio valdymo sistema yra geriausias pasirinkimas.

Įrašas Kas yra Drupal ir kur ji naudojama? pirmą kartą pasirodė Adveits.

Kas yra Back-End programavimas?

Back-End programavimas – naudotojams nematomosios serverio pusės, kuri yra visų internetinių svetainių ir programų pagrindas, programavimas. Kitaip tariant, tai yra kodo, kuris atsakingas už duomenų kūrimą ir saugojimą, rašymas. Back-End programuotojai dirba su serveriais, duombazėmis ir API (aplikacijų programavimo sąsajomis).

Dažniausiai naudojamos Back-End programavimo kalbos – Python, Java, Node.js (JavaScript), Ruby, PHP ir C#. Kartu naudojami ir tokie įrankiai kaip Django, Express.js, Spring, and Laravel, kurie pagreitina programavimo procesą.

Back-End programavimo standartai

Serverio pusės programuotojai, norėdami užtikrinti kodo saugumą ir efektyvumą, naudojasi šiais standartais:

• RESTful API. Tai sąsaja, kuri leidžia saugiai keistis informacija pasitelkiant HTTP užklausas;
• MVC architektūra. Tai padeda efektyviau organizuoti kodą, nes Modelis-View-Controller modelis atskiria programą į tris tarpusavyje sujungtus komponentus,
• Saugos protokolai. Tai HTTPS, autentifikavimo (OAuth, JWT), įvesties patvirtinimo ir duomenų šifravimo standartai, kurie apsaugo naudotojų duomenis;
• Duombazių valdymas. Tai duomenų valdymas ir saugojimas naudojant SQL ir NoSQL duomenų bazės, tokios kaip MongoDB.

Back-End programavimo privalumai

Serverio pusės programavimas užtikrina, kad internetinė svetainė ar programa veiktų sklandžiai. Taip pat galima išskirti šiuos Back-End privalumus:

• Galimybė greitai reaguoti į vartotojų užklausas. Efektyvus vidinis kodas ir architektūra padeda optimizuoti našumą. Šio programavimo pagalba internetinė svetainė gali greitai atlikti sudėtingas operacijas ir nedelsiant reaguoti į naudotojų veiksmus;
• Dumenų valdymas. Back-End serveriai yra atsakingi už duomenų valdymą, nuskaitymą ir atnaujinimus. Nesvarbu, ar tai būtų naudotojo informacija, produkto informacija ar operacijų istorija, šis programavimas užtikrina, kad duomenys būtų visada pasiekiami;
• Duomenų sauga. Back-End taip pat atsakingas už duomenų saugą tokiose operacijose kaip naudotojo autentifikavimas ir mokėjimų apdorojimas. Jis apsaugo slaptažodžius, mokėjimo informaciją ir asmeninę vartotojo informaciją, naudodamas šifravimą, autentifikavimą ir saugius ryšio protokolus, tokius kaip HTTPS;
• Integracija su išorinėmis paslaugomis. Vidiniai serveriai gali prisijungti prie trečiųjų šalių paslaugų, tokių kaip mokėjimo programos (pavyzdžiui, Stripe), el. pašto platformos, analizės įrankiai ir kita. Šios integracijos yra labai svarbios šiuolaikinėms internetinėms svetainėms;
• Kelių platformų palaikymas API leidžia skirtingoms platformoms (žiniatinkliui, mobiliesiems, kompiuteriams) pasiekti tuos pačius duomenis ir funkcijas. Taip lengviau kurti nuoseklias funkcijas visuose įrenginiuose;
• Lengvesnė internetinės svetainės priežiūra. Kadangi duomenų tvarkymas yra centralizuotas Back-End dalyje, atnaujinimus ir pakeitimus galima atlikti neliečiant Front-End dalies. Šis atskyrimas leidžia lengviau prižiūrėti, atnaujinti ar išplėsti internetines svetaines.

Back-End programavimo svarba

Back-end programavimas yra labai reikalingas, nes jis sudaro bet kokios programos ar internetinės svetainės pagrindą. Be to, jis atsako už naudotojų autentifikavimą, apdoroja mokėjimus, nuskaito ir saugo duomenis bei tvarko serverio užklausas – visas užduotis, kurios yra gyvybiškai svarbios šiuolaikinei skaitmeninei patirčiai.

Be stiprios serverio pusės dalies, programoms ir internetinėms svetainėms trūktų funkcionalumo ir saugumo. Įvairioms įmonėms Back-End padeda valdyti santykius su klientais, tvarkyti operacijas ir palaikyti duomenų vientisumą.

Nors naudotojai nemato serverio pusės programavimo dalies, ji atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandžią, saugią ir interaktyvią skaitmeninę patirtį. Be Back-End programavimo, Front-End būtų tik statinis ekranas. Būtent Back-End leidžia internetinėms svetainėms pilnai veikti.

Įrašas Kodėl reikalingas Back-End programavimas? pirmą kartą pasirodė Adveits.

Kas yra Front-End programavimas?

Front-End programavimas – tai internetinės svetainės “kliento pusės” programavimas. Kitaip tariant, tai yra programavimas, kuris apima vartotojui matomų sąsajų kodavimą ir kūrimą – tai elementai, tokie  kaip maketai, mygtukai, įvairios formos ir vizualai. Front-End programuotojo užduotis yra sklandžiai integruoti šiuos elementus, todėl jis turi turėti estetinį supratimą ir web dizaino žinių.

Viskas, kas matoma vartotojui, yra programuojama Front-End. Šis programavimas apima tris pagrindines technologijas:

• HTML (HyperText Markup Language). Tai tarsi skeletas, kuris laiko viską kartu, suteikia internetinei svetainei struktūrą ir turinį;
• CSS (Cascading Style Sheets). Ši technologija apima vizualino turinio ir dizaino valdymą. Ji padeda sukurti patrauklias ir patogias svetaines;
• JavaScript. JavaScript programavimo kalba suteikia interaktyvumo, pavyzdžiui, išskleidžiami meniu.

Front-End programavimo standartai

Kad pasiektų geriausių rezultatų, Front-End programavimas vadovaujasi visų priimtais standartais ir praktikomis:

• Responsyvus (angl. Responsive) dizainas. Jis užtikrina, kad svetainės gerai atrodytų ir veiktų visuose įrenginiuose – nuo ​​stalinių kompiuterių iki išmaniųjų telefonų;
• Suderinamumas. Svetainė turi būti suderinama su įvairiomis naršyklėmis, tokiomis kaip Chrome, Firefox, Safari;
• Prieinamumas. Tai reiškia, kad svetainė turi būti tinkama žmonėms su negalia;
• Našumo optimizavimas. Tai apima vaizdų optimizavimą, kodų trumpinimą ir kitus veiksmus, kurie leidžia svetainei greičiau užsikrauti;
• Versijų kontrolė. Tai apima įrankių, kurie padeda efektyviau stebėti pokyčius koduose ir spręsti problemas, naudojimą.

Front-End programavimo privalumai

Be Front-End programavimo, nors techniškai įmanoma jo išvengti, internetinė svetainė nebus funkcionali ir turės daug trūkumų bei apribojimų. Štai keli šio programavimo privalumai:

• Geresnė vartotojų patirtis (UX). Agalvotas dizainas ir intuityvi naršymas užtikrina, kad vartotojai galėtų lengvai rasti tai, ko jiems reikia;
• Nuoseklumas. Front-End užtikrina nuoseklumą ir funkcionalumą visose platformose, taip gerinant prekės ženklo komunikaciją;
• Pritaikymas individualiems poreikiams. Fron-End leidžia pritaikyti svetaines įvairiems vartotojų poreikiams;
• Geresnis našumas. Front-End optimizuoja svetaines, tai padeda greičiau įkelti puslapius, sumažinti atmetimo rodiklius ir pagerinti SEO reitingus;
• Lankstumas ir mastelio keitimas. Naudojant naujausias technologijas, galima kurti internetines svetaines ir prograamas, kurios prisitaiko prie skirtingo dydžio ekranų;
• Bendrdarbiavimas ir komunikacija. Front-End leidžia sklandžiai bendradarbiauti dizaineriams ir Back-End programuotojas kuriant darnius ir funkcionalius produktus.

Front-End programavimo svarba

Front-End programavimas – tai procesas, kuris apima kūrybiškumą ir technines žinias. Jo pagalba galima sukurti vizualiai patrauklias ir funkcionalias svetaines, pagerinti vartotojų patirtį, padaryti svetainę prieinamą žmonėms su negalia, padidinti jos našumą, prisitaikyti prie moderniųjų technologijų ir netgi kurti prekės ženklo komunikaciją.

Front-End programavimas padeda sukurti internetines svetaines, kurias išsiskiria ir efektyviai įtraukia vartotojus. Tobulėjant technologijoms, didėja ir reikalavimai Front-End programavimui – Front-End programuotojas turi turėti žinių apie pažangius įrankius, tarkim, DI valdomas sąsajas, gerai išmanyti vartotojų psichologiją ir kurti inovatyvius dizaino sprendimus. Todėl itin svarbu atnaujinti žinias ir tobulinti kompetenciją.

Įrašas Kodėl reikalingas Front-End programavimas? pirmą kartą pasirodė Adveits.

Už kiekvienos internetinės svetainės ir aplikacijos slypi labai svarbi dalis – programavimas. Viskas, ką matote kompiuterio ekrane, turi būti suprogramuota. Paprastai tariant, programavimas yra instrukcijų, kurios nurodo, kaip turėtų funkcionuoti kompiuteris, kūrimas. Tai dažnai suprantama kaip kodų rašymas naudojant skirtingas programavimo kalbas, tačiau pats programavimas yra platesnė sąvoka – tai apima ne tik kodų rašymą, bet ir programos struktūros planavimą, dizaino kūrimą, testavimą ir panašiai. Programuotojas turi užtikrinti, kad jo parašytas kodas veiktų.

Taigi, programavimas yra nelengvas procesas, kuris apima ir techninius, ir analitinius įgūdžius. Galima skirti du programavimo tipus – front-end ir back-end, abu jie yra vienodai svarbūs. Front-end programavimo dėka kuriama tai, ką mato vartotojai, pavyzdžiui, internetinės svetainės išvaizda (todėl front-end programuotojui gali prireikti ir web dizaino žinių). Back-end programavimas užtikrina, kad internetinė svetainė ar programa veiktų sklandžiai.

Nėra abejonės, kad programavimas yra labai svarbus šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame atsiranda vis daugiau technologijų. Nuo jo priklauso ne tik kompiuteriai, bet ir, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, TV sistemos ar medicininė įranga. Trumpai tariant, programavimo poreikis tik auga, nes jo dėka galima automatizuoti procesus, kurti naujas technologijas ir sistemas. Taip pat programavimo pagalba galima atlikti sudėtingas statistines analizes ir kurti dideles duomenų bazes, modelius ir daryti prielaidas remiantis įžvalgomis iš duomenų.

Skirtingos programavimo kalbos

Vis dėlto, dauguma žmonių programavimą pirmiausiai asocijuoja su kodų rašymu. Tai išties labai svarbi programavimo dalis, be kurios nevyktų programavimo procesas. Pats kodas rašomas naudojant skirtingas programavimo kalbas, ir paprastam žmogui jis gali atrodyti kaip skaičių ir raidžių kratinys. Tačiau kodo rašymas turi būti itin tikslus, kitaip internetinė svetainė ar programa neveiks. Be to, dauguma programuotojų moka bent kelias programavimo kalbas.

Pirmoji programavimo kalba buvo sukurta 1843 metais, ją sukūrė Charles Babbage ir Ada Lovelace. Nuo to laiko buvo sukurta apie 9000 programavimo kalbų.  Toliau aptarsime populiariausias skirtingas programavimo kalbas:

• PHP programavimas. PHP (sutrumpinimas iš Hypertext PreProcessor) yra plačiausiai naudojama atvirojo kodo ir bendrosios paskirties serverio pusės programavimo kalba. Ji dažniausiai pasitelkiama kuriant žiniatinklius, dinamines svetaines ir programas. Ją 1994 metais sukūrė Rasmus Lerdorf;
• HTML & CSS programavimas. Nors HTML ir CSS nėra laikomos programavimo kalbomis, jos yra labai svarbios norint suteikti internetinei svetainei struktūrą ir stilių. Už struktūrą atsakinga HTML, o už stilių – CSS;
• Drupal programavimas. Drupal yra internetinės svetainės turinio valdymo įrankis, bet kai kuriais atžvilgiais ją galima vadinti programavimo kalba. Pavyzdžiui, Drupal yra parašyta naudojant PHP, o su šiuo įrankiu galima kurti kitus įrankius internetinės svetainės turinio valdymui.
• JavaScript programavimas. JavaScript  yra dinamiška programavimo kalba, naudojama kuriant žiniatinklio programas, žaidimus ir kita. Tai leidžia internetinėse svetainėse įdiegti dinamines funkcijas, kurių negalima įdiegti naudojant tik HTML ir CSS;
• WordPress programavimas. WordPress yra atvirojo kodo turinio valdymo sistema (TVS), naudojama svetainėms kurti. Dauguma internetinių svetainių yra sukurtos naudojant WordPress. Nors programinė įranga yra nemokama, daugelis žmonių samdo profesionalius programuotojus aukštos kokybės svetainių kūrimui ir plėtrai.

Įrašas Kas yra programavimas ir kodėl jis svarbus? pirmą kartą pasirodė Adveits.